Salduvė (arba Salduvės Kalnas, Šiaulių piliakalnis, Žuvininkų piliakalnis su gyvenviete) – piliakalnis Šiaulių mieste, 5 km nuo miesto centro. Pasiekiamas plentu Šiauliai – Panevėžys pravažiavus sankryžą į Zoknius, už 400 m ant kalvos miesto pabaigoje pasukus į kairę šiaurės kryptimi ir pavažiavus 750 m. Pavasario gatve – yra priekyje, kiek dešiniau ant kitos aukštumos.
Lokacija
Piliakalnis įrengtas aukščiausioje atskiros didelės kalvos dalyje. Aikštelė apskrita, 20 m skersmens, iš visų pusių apjuosta pylimo, kuris vakarų krašte yra 1,7 m aukščio, 20 m pločio, kitur – 0,5 m aukščio, 10 m pločio. Pietinėje, vakarinėje ir šiaurinėje papėdėse iškastas 10-30 m pločio, 1-4 m gylio griovys, plačiausias ir giliausias vakarinėje pusėje, kur dugno plotis yra 10 m. Už griovio supiltas 185 m ilgio, 3 m aukščio, 11 m pločio pylimas 2 m aukščio išoriniu šlaitu. Griovio ir pylimo vietoje šiaurinėje ir rytinėje papėdėse yra 10 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 10-15 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIV a. [1]
Piliakalnis apardytas 1915, 1941 ir 1944 m. apkasų, papėdės pylimo vakarinė dalis nukasta 1977 m. čia statant monumentą mūšiams, vykusiems Šiaulių žemėje 1236–1945 m. Aikštelėje įrengtas geodezinis ženklas. Piliakalnis dirvonuoja, vakariniame šlaite įrengti laiptai. Paminklo teritorijos plotas 98100 m².
Į pietryčius nuo piliakalnio, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
Istorija
Atsiradimas ir raida
Ant Salduvės kalno yra buvusi medinė pilis, kuri galėjo turėti nemažą vaidmenį Šiaulių kunigaikščių ir pirmųjų šiauliškių gyvenime. Istorinių duomenų apie tą pilį neišliko.
Salduvės piliakalnio kultūrinis sluoksnis gerokai apgadintas. Tik vienas kitas atsitiktinis radinys liudija apie piliakalnio istoriją. XIX a. pradžioje ant kalno buvo pastatytas optinio telegrafo bokštas. 1944 m. rugpjūčio mėnesį ant kalno buvo Raudonosios armijos stebėjimo punktas. Ir po karo apmokymų metu čia rausdavosi kareiviai.
Salduvės vardo kilmę paaiškinti sunku. Užrašyta legenda, kad Šiaulių kunigaikštis su savo mylimąja mergaite ant šio kalno pradėjęs gyventi be vedybų. Už tai dievas Perkūnas juos abu nutrenkęs. Ta meilė buvusi labai saldi, dėl to ir kalnas Salduve pavadintas. Gali būti, kad vietovardis atsirado nuo asmenvardžio Saldus. O gal į pilį buvo suvežamas medus? Mokslinėje literatūroje piliakalnis nuo XX a. vidurio vadinamas Žuvininkų vardu, tačiau senieji vietiniai gyventojai taip vadino piliakalnį – senkapį tarp Žuvininkų kaimo ir dab. Švedės tvenkinio.
Sovietinis monumentas
Šalia Salduvės 1977 m. pastatytas memorialas, skirtas karžygiams atminti. Skulptorius – Juozapas Kęstutis Patamsis, architektė – Gražina Pajarskaitė. Paminklas buvo populiarus, ypač tarp jaunavedžių, kurie atvykdavo padėti gėlių ir nusifotografuoti. Tačiau 1992 m. paminklą bandyta susprogdinti, vėliau, kai buvo pradėta plėšti varinė memorialo skarda, paminklas demontuotas.
