Pūčkorių piliakalnis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1613, unikalus objektas MC kodas 16124; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1646) –piliakalnis Vilniaus miesto rytinėje dalyje, 0,2 km į pietus nuo S. Batoro g. pervažiavus Vilniaus tiltą ir pasukus Pūčkorių gatve į dešinę, Naujosios Vilnios seniūnijoje, Pavilnių regioniniame parke.
Lokacija
Tyrimai
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės-pietų kryptimi, 28×20 m dydžio. Pietinėje ir rytinėje jos pakraščiuose supiltas 0,5 m aukščio, 8 m pločio pylimas. Šiaurės-rytų ir pietryčių šlaituose, 3 m aikštelės yra iki 4,5 m pločio terasa. Šiaurės-rytų-rytinėje pusėje yra 25 m pločio, 6 m gylio griovys-dauba, skiriantis piliakalnį nuo tolesnės pusės aukštumos. Šlaitai statūs, iki 18 m aukščio. Piliakalnis apaugęs medžiai, aikštelė dirvonuoja, joje stovi aukuras, dvi medinės skulptūros, suolas. Rytiniame šlaite įrengti laiptai.
1984 m. Kęstučio Katalyno aikštelės šiauriniame pakraštyje ištyrė 1 m² dydžio šurfą, rado 50 cm storio kultūrinį sluoksnį su brūkšniuota ir žiesta keramika, geležiniu pjautuvu. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIV a.
Pietinėje ir vakarinėje papėdėje, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos ir žiestos keramikos, geležies gargažių. Buvusios gyvenvietės pakraštyje išlikęs, bet jau išdeginta šerdimi tūkstantmetis ąžuolas. 750 m į šiaurės-rytus yra Naujosios Vilniaus pilkapiai.
