Klaipėdos pilis pirmą kartą minima 1252 m. liepos 29 d. dokumente, kuriame Livonijos ordino didysis magistras Eberhardas fon Zeinė ir Kuršo vyskupas Heinrichas sutaria dėl pilies statybos tarp Nemuno ir Dangės. Tais pačiais metais prie Dangės žiočių pastatyta medinė pilis. Vėliau daug kartų perstatyta, kol XIX a., praradusi savo strateginę reikšmę, buvo nugriauta.
Šiuo metu išlikusiuose pilies bastionuose veikia muziejus.
Lokacija
Istorija
Viduramžiai
Iš pradžių pilis buvo medinė, du priešpiliai apjuosti grioviais ir gynybine siena. Pilį saugojo natūrali vandens užtvara, pylimai ir medinis gynybos bokštas. 1253–1254 m. medinę pilį pakeitė pastatyta mūrinė pilis. Pilį saugojo vandens pripildyti grioviai, ties vartais buvo įrengti tiltas ir pylimai. Pilies kieme pastatyta mūrinių ir medinių pastatų.
1785 m. minimas karališkasis pajūrio valstiečių kaimas, šalia kulminis dvaras Hopeen-Michel. Pilį puldinėjo žemaičiai, retsykiais – skalviai su sembais: 1307 m., 1323 m. (Klaipėdos mūšis), 1360 m., 1379 m. (abu kartus pilis sudeginta). Po 1360 m. pilis perstatyta, turėjo 4 bokštus, viename jų 1438 m. įrengtas kalėjimas. 1393 m. buvo pastatytas gynybinis bokštas, tačiau tais pačiais metais sugriautas per lietuvių antpuolį. Pilis pulta ir 1402 m. bei 1409 m. Kartais žemaičiams talkino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenė. Po Ordino pralaimėjimo Žalgirio mūšyje 1410 m., pilis išlaikė savo strateginę reikšmę, nes Lietuva negalėjo sutarti dėl to, kur turi eiti siena tarp Lietuvos ir Ordino ir Klaipėdą abi šalys laikė savo nuosavybe.
Tolesnė plėtra
Didesni pilies įtvirtinimo darbai vyko po 1422 m. Melno taikos, baigti 1441 m. Pilis buvo maždaug kvadratinio plano su kiemu viduje. Išliko dalis XV a. pradžios gynybinės sienos. Šiaurinė siena su bokštais siekė apie 102 m ilgio, jos plotis – 2,2 m, aukštis – iki 11 m, vakarinės sienos ilgis tarp bokštų – mažiausiai 70 m. Kampuose stovėjo du 12 m skersmens cilindriniai bokštai (Didysis parako ir Kunigaikščio), pietryčių kampe – stačiakampis.
Patobulinta pilies gynybinė sistema buvo pritaikyta to meto artilerijos pabūklų (bombardų) ugniai atremti. Už gynybinių sienų ėjo apie 6 m pločio kelias, už jo – 8–9 m pločio griovys ir daugiau, kaip 20 m pločio pylimas (apie 2 m virš pilies kiemo), toliau – dar vienas 6 m pločio ir iki 1,5 m gylio sausas griovys. Pilies pastatų sienos – raudonų plytų, eksterjeras ir interjeras – gotikinis. Stogai dengti plokščiomis čerpėmis, dalis – malksnomis.
1454 m., per Trylikos metų karą (1454–1466 m.), Klaipėdos pilį buvo užėmusi Lenkijos karalystės kariuomenė, 1455 m. – žemaičiai. Pilis XVI a. pradžioje sustiprinta, 1516–1519 m. pastatyti žemių pylimai su bastėjomis. 1520 m. pilį puolė Dancigo karo laivai, žemaičiai. 1524 m. pilis sustiprinta patrankomis.
XVI – XVIII a.
1525 m. susikūrus Prūsijos kunigaikštystei pilis iki XVI a. vidurio iš pagrindų perstatyta. Buvo uždaro netaisyklingo kvadrato plano su išpjova vartams pietvakarių dalyje. Vartus saugojo du apvalūs bokštai korpusų kampuose, kiti trys stovėjo šiaurės vakarų, šiaurės rytų ir pietryčių kampuose. Korpusų, kurie pastatyti panaudojus XV a. gynybines sienas, plotis po 12,5 m. Pagal J. Putkamerio ir H. P. Fuchso projektą pilis XVII a. pradžioje buvo apjuosta senovės olandų sistemos bastionais (Princo Karlo, Princo Frydricho, Princo Liudvigo ir Frydricho Vilhelmo). Tvirtovės pylimus sutvirtino akmenų ir plytų atraminės sienos su kontraforsais. Po bastionais įrengtos senovės poternos jau XVI a. buvo rekonstruotos ir išplėstos.
1629 m. pilį apiplėšė ir apgriovė švedai, 1660 m., 1669 m. suniokojo gaisras. 1670 m. ant Princo Karlo bastiono pastatytas dviejų fligelių Komendanto namas.
XVIII a. pirmoje pusėje pilis dar tvirtinta. 1757 m. per 1756–1763 m. Septynerių metų karą Klaipėdą užėmus Rusijos imperijos kariuomenei, pilis 1763 m. buvo apleista ir pamažu nyko.
Naujieji laikai
1812 m. per prancūzmetį pilyje buvo įrengtos kareivinės, arsenalas, sandėliai, ligoninė. 1821 m. iš 5 bokštų dar stovėjo du. 1840 m. pradėjo griūti pilies įėjimo skliautai, 1843 m. pašalintos Didžiojo parako bokšto liekanos, apie 1865 m. nuvirto Kunigaikščio bokštas. Dėl to 1865 m. pradėta nerijos forto statyba Kopgalyje. Po 1888 m. buvo parduoti nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.
Po 1945 m. buvusioje teritorijoje įsikūrė Klaipėdos bandomoji laivų remonto įmonė, XX a. pabaigoje – Klaipėdos laivų remonto įmonė, 2009 m. iškelta.
Restauravimas
2002 m. restauruotoje Princo Frydricho poternoje įkurtas Mažosios Lietuvos muziejaus filialas Pilies muziejus. Piliavietės teritorijoje kuriamas kultūros, turizmo ir pramogų centras.
Šiuo metu vyksta pilno pilies atstatymo darbai. Manoma, kad pilis pilnai atkurta bus ne anksčiau kaip 2020 m.
Pilies muziejus
Klaipėdos pilies muziejus atidarytas 2002 m. rugpjūčio 1 d. Kasmet piliavietėje rugpjūčio 1-ąją, minint miesto įkūrimą 1252-aisiais, vyksta atraktyvūs renginiai.
Muziejus įsikūręs po bastionais esančiose Frydricho ir Karlo poternose. Lankytojams prieinamos atkastos pilies liekanos, pamatai. Pilies muziejuje galima pereiti seniausiu Klaipėdos grindiniu, nugrįstu XVI amžiuje.
