Jūžintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Jūžintų miestelyje, prie Rokiškio-Užpalių kelio. Vėlyvojo klasicizmo stiliaus, turi ir renesanso bruožų. Bažnyčia yra vienintelė Baltijos šalyse, kuri turi celes.
Lokacija
Istorija
Bažnyčios ištakos
Apie 1600 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji minima 1669 m. Jūžintų dvaro savininkas Gediminas Rajeckas 1695 m. pastatė medinę bažnyčią, įkurdino reguliariuosius atgailos kanauninkus. Jiems 1695 m. dovanotas Nabagiškio palivarkas.
Barboros brolija
Prie bažnyčios veikė Šv. Barboros brolija, 1761 m. suburta vienuolio kunigo Tado Plakevičiaus, kuris parašė ir kelių leidimų sulaukusią „Patronkaj szciesliwos smerties Barboraj Swentaj karunką“. 1783 m. įkurta parapija. Dvaro savininkas Mykolas Veisenhofas (Weisenhof) 1792 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Bažnyčia buvo pašventinta 1799 m. šv. arkangelo Mykolo titulu.
Rusijos sudėtyje
Rusijos valdžia 1832 m. vienuolyną uždarė. Spaudos draudimo metu Jūžintuose veikė slapta mokykla. Mokykloje mokė Agota Raugytė ir Uršulė Raugytė, mokėsi 5 berniukai ir 6 mergaitės. Greta lietuvių kalbos nebuvo mokoma jokių kitų kalbų. XIX a. pab. ir XX a. pr. Jūžintai – draudžiamos lietuvių spaudos platinimo centras. 1915 m. bažnyčios varpai išvežti į Rusiją.
Plačiau apie bažnyčią
Kultūrinė svarba
Didžiausio iš penkių altorių, pastatyto iš plytų, centre yra Švč. Jėzaus Širdies, viršuje Šv. arkangelo Mykolo paveikslai. Kiti altoriai – Šv. Antano, Šv. Jurgio, Šv. Barboros ir Švč. Mergelės Marijos. Jūžintų bažnyčia gali didžiuotis garsiausio XIX a. Rokiškio krašto tautodailininko Jono Dagio darbais ir labai senais 12 registrų vargonais. Vienuolių celėse įkurtas tarsi nedidelis muziejėlis, kuriame saugomi įvairūs liturginiai reikmenys, maldynai, metalinių kryžių viršūnės, nuo sunykimo išgelbėtos skulptūrėlės.
Architektūra
Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus (turi ir renesanso bruožų), bazilikinė, stačiakampio plano (43×25×17 m), su bokšteliu ant kraigo, pastatyta iš molinių plytų, yra sudėtingos kompozicijos. Aukštis iki bokšto viršūnės 35 m. Sienų storis kai kur siekia iki 1,5 m. Bažnyčios išorė tinkuota ir baltai dažyta. Po bažnyčia yra du rūsiai, kuriuose sukaupta šiluma žiemos metu specialiais kanalais paduodama į bažnyčią šilumai palaikyti. Vakarinėje dalyje, už presbiterijos, yra laiptinė į bokšto pastogę, kurioje yra aštuonios viena aukščiau kitos ankštos celės atgailautojams, kuriose yra mažas langelis, asla. Bažnyčios vidus 3 navų, skliautai cilindriniai, bažnyčioje yra penki altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra mūrinė varpinė.
