Jono Basanavičiaus gimtąją sodybą sudaro 1991–1998 m. atstatyti Jono Basanavičiaus gimtųjų namų statiniai (XIX a. II pusė).
Vienas žinomiausių, laisvą Lietuvą mums dovanojusių – daktaras Jonas Basanavičius – gydytojas, tautosakininkas, antropologas, publicistas, ryškiausias XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios tautinio atgimimo pradininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, lietuvių tautos patriarchas.
Lokacija
Muziejinis architektūros ir kraštovaizdžio kompleksas
Pastatai
- Namas – medinis, stačiakampio plano, 1 aukšto su pastoge ir rūsiu, dvišlaičiu šiaudiniu stogu; viduje įrengta ekspozicija;
- Klėtis – medinė, stačiakampio plano, 1 aukšto su įgilintu prieklėčiu, dvišlaičiu malksnų stogu;
- Karvidė – nedegtų molio plytų, stačiakampio plano, trijų patalpų, 1 aukšto su pastoge, dvišlaičiu malksnų stogu;
- Kluonas – medinis, dviejų galų, pailgo plano, 1 aukšto su atvira pastoge, dvišlaičiu šiaudų-nendrių stogu;
- Rūsys – stačiakampio plano, betoninių sienų, plokščiu sutapdintu stogu;
- Kiaulidė – tinkuota, stačiakampio plano, trijų patalpų, 1 aukšto su pastoge, dvišlaičiu malksnų stogu;
- Šulinys – šachtinis, cilindrinio tūrio, lauko akmens mūro rentiniu;
- Aliejinės pamatų liekanos – lauko akmenų mūro pamato liekanos.
Taip pat verta pamatyti:
Radote klaidą aprašyme ar kontaktinėje informacijoje? Praneškite