Nuo 1952 pramoniniu būdu eksploatuojamas klinties telkiny. Nuo 1977 perduotas tuometiniam Naujosios Akmenės gamybiniam kombinatui, nuo 1997 eksploatuoja AB „Kalcitas“. Paskirtas plotas 600 ha. Apskaičiuotų išteklių apie 150 mln. t, prognoziniai ištekliai – 90 mln. t; Telkinyje dominuoja permo sistemos viršutinio skyriaus klintis.
Lokacijos
Pagrindinė vieta
Šalia naujojos akmenės taip pat galima pamatyti ir kitą karjerą
Apie karjerą
Klinčių atradimas
Klinčių klodai susiformavo prieš 270–250 milijonų metų Permo geologiniame Žemės formavimosi periode. Pilkos spalvos klintis yra svarbiausia Lietuvos karbonatinė uoliena. Karpėnų klinčių karjeras didžiausiais karjeras Lietuvoje.
Dar 1929 m. atlikus geologinius tyrinėjimus, Karpėnuose buvo įsteigtos pirmosios kalkakmenio kasyklos. Nuo 1952 m. Akmenėje veikia cemento gamykla, o nuo 1955 m. degamos kalkės. Šiuo metu daugiausia klinčių išgaunama būtent Karpėnų karjere. Naujosios Akmenės miesto svečiai dažnai atvažiuoja pažvelgti į įspūdingą Karpėnų karjero panoramą.
Darbas karjere
Karjere darbas yra specifinis, vykdomi sprogdinimo darbai, dirba žingsniuojantys ir krovos ekskavatoriai. Karjero teritorija yra išraizgyta laikinomis elektros tiekimo linijomis, kabeliais. Iškastos klintys iš karjero į cemento gamyklą yra vežamos AB „Akmenės cementas“ priklausančiais „Belaz“ markės savivarčiais, kurių darbą apsilankymo metu galėjo stebėti svečiai. Žvelgiant iš aukštai daugiatoniai savivarčiai atrodo lyg vaikiškos mašinėlės, kurios pastoviu ritmu važiuoja prie krovos ekskavatoriaus. Šis jas pakrauna ir – į kelią.
Naujausiais geologų duomenimis, Naujosios Akmenės apylinkėse klinčių, kurios tiktų cemento gamybai turėtų užtekti dar 300-400 metų. Jau išnaudotuose plotuose yra formuojamas kalvotas kraštovaizdis. Pasibaigus kalkakmenio ištekliams yra numatyta per 2-3 metus karjerą užtvindyti. Naujosios Akmenės pašonėje turėtų atsirasti naujas vandens telkinys su salomis ir salelėmis.
