Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus – Lietuvos muziejus Vilniuje, Vilniaus g. 41, kultūros švietimo įstaiga, renkanti, sauganti, tirianti, restauruojanti ir populiarinanti Lietuvoje ir plačiai gyvenančių lietuvių teatro, muzikos ir kino veikėjų kūryba, meno mokymo įstaigos, kultūros organizacijų kūrybinės veiklos medžiaga. Muziejaus steigėjas Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.
Lokacija
Istorija
Muziejus įkurtas 1926 m. Kaune B. Sruogos ir V. Krėvės iniciatyva, vadinas Lietuvos universiteto Teatro seminaro muziejumi, 1936–1944 m. Valstybės teatro muziejumi. Per Antrąjį pasaulinį karą muziejaus veikla nutrūko, daug eksponatų tais metais žuvo. 1957–1964 m. Lietuvos teatro draugijos (Aktorių namų) muziejus, 1964–1992 m. – Lietuvos dailės muziejaus Teatro ir muzikos skyrius, nuo 1992 m. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. 1965 m. atidaryta pirmoji muziejaus paroda. Pirmosios muziejaus patalpos, kurios tuo metu priklauso Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijai, buvo XVIII a. antroje pusėje statytuose Umiastovskių rūmuose Trakų g. 2. 1996 m. nutarta pritaikyti muziejui buvusius Mažuosius Radvilų rūmus (Vilniaus g. 41) – pastatą, kuriame 1795–1810 m. veikė viešasis Vilniaus miesto teatras. Projekto autorė Gražina Elena Juknevičienė. 2000 m. atidaryta nuolatinė ekspozicija.
Veikla
Veikia 5 skyriai: Teatro, Muzikos, Kino, Dailės, Eksponatų apskaitos ir apsaugos. 2007 m. turėjo 258 120 eksponatų. Muziejaus turi biblioteką, kurioje sukaupta apie 24 500 egz. XIX a. – XX a. išleistų spaudos vienetų lietuvių ir užsienio kalbomis – knygos, natos, pjesių tekstai su režisierių pastabomis, periodika, dramaturgija, grožinė literatūra.
Teatro skyriuje saugoma Lietuvoje veikusių ir laidų dramos teatrų, lietuvių kurtų spektaklių nuotraukos programos, afišos, asmeniniai režisieriai, aktorių, teatro istorikų rinkiniai. Asmeninio fondo muziejuje turi Borisas Dauguvietis, Konstantinas Glinskis, Petras Kubertavičius, Antanas Sutkus, Andrius Oleka-Žilinskas, Juozas Vaičkus ir kiti teatro korifėjai.
Muzikos skyriuje kaupiama Lietuvos muzikos teatrų spektaklių nuotraukos, afišos, programos, kompozitorių, dirigentų, baletmeisterių, atlikėjų asmeniniai rinkiniai, koncertinių organizacijų medžiaga, plokštelės, muzikos instrumentai. Asmeniniuose rinkiniuose – Juozas Bendorius, Konstantinas Galkauskas, Juozas Grybauskas, Aleksandras Kačanauskas, Juozas Naujalis, Juozas Pakalnis, Kipras Petrauskas, Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė, Antanas Zauka.
Kino skyrius įsteigtas 1992 m., muziejui tapus savarankišku. Jame saugomi kino Lietuvoje ir gyvenančių lietuvių kino kūrėjų asmeniniai rinkiniai, kino studijų kūrybinė medžiaga, technika, filmai. Įdomus kino technikos rinkinys, kurio nemažą dalį sudaro vieno pirmųjų lietuvių operatorių Stepo Uzdono palikimas. Jame yra kino kamerų, pagamintų 1930–1970 m., unikalus firmos „Arnold and Richter“ filmų kopijavimo aparatas.
Dailės skyriuje saugomi scenografijos eskizai, maketai, sceniniai kostiumai, tapybos ir grafikos kūriniai, kuriam sukūrė Henrikas Ciparis, Vladas Didžiokas, Mstislavas Dobužinskis, Vladimiras Dubeneckis, Adomas Galdikas, Viktorija Gatavynaitė, Rimtautas Gibavičius, Adomas Jacovskis, Aleksandra Janzas Jacovskytė, Jonulis , Česlovas Janušas, Galius Kličius, Mykolas Labuckas, Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė, Liudas Truikys, Adomas Varnas ir kiti dailininkai.
Eksponatų apskaitos ir apsaugos skyrius koordinuoja visų muziejaus skyrių apskaitą ir apsaugą.
Muziejus kasmet surengia apie 15 įvairių parodų, dalyvauja rengiant parodas kitose kultūros įstaigose, organizuoja po 30 susitikimų, vakarų, koncertų, konferencijų. Kasmet fondai pasipildo apie 10 000 naujų eksponatų. Muziejus leidžia parodų katalogą, teatrų programų sąvadą, skelbia fonduose saugomus dokumentus, straipsnius spaudoje įvairiais teatro, muzikos ir kino istorijos klausimais.
