MO muziejus – modernaus ir šiuolaikinio meno muziejus Vilniuje, įkurtas mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva. 2009 m. įsteigtas kaip Modernaus meno centras (MMC). MO muziejus iki 2018 metų veikė kaip „muziejus be sienų“ – įgyvendino visuomenei ir Vilniaus miesto svečiams atvirus kultūrinius projektus, leido meno edukacijai skirtas knygas.
MO muziejus, atidarytas 2018 m. spalio 18 d. Jame sukaupta daugiau nei 4500 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekcija nuo 1960-ųjų iki šių dienų. Muziejuje vyksta parodos, kino seansai, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti kultūriniai renginiai, skirti įvairaus amžiaus lankytojų grupės.
Lokacija
Istorija
MO istorija prasidėjo 2008 m., kai muziejaus steigėjai Viktoras ir Danguolė Butkai nusprendė pradėti sistemingai rinkti dailės kolekciją. Renkant Lietuvos dailės kolekciją nuo 6-ojo XX a. deš. iki šių dienų talkino prof. dr. Raminta Jurėnaitė ir kiti menotyrininkai. Šio laikotarpio pradžios dailė atspindi Lietuvos kultūros modernizaciją, po stalinizmo epochos prasidėjusį nors nežymių, tačiau nuolatinį kultūros laisvėjimą.
2009 m. įsteigta viešoji įstaiga – Modernaus meno centras (MMC). MMC orientavosi ne tik į dailės kolekcijos rinkimą, bet ir į ugdymą, edukaciją, todėl imtasi knygų apie meną leidybą. Buvomos užsienio autorių knygos vaikams apie dailininkus ir meno istoriją. Taip pat leidinių sąrašas buvo pildomas verstinėmis knygomis jaunimui ir suaugusiems, sudarytas Lietuvos tapytojų darbų albumas, Lietuvos modernistų, Arvydo Šaltenio ir Kosto Dereškevičiaus, o 2018 m. – ir MO kolekcijos, grafikos kūrinių albumai. Iki muziejaus atidarymo 2018 m. MMC išleido per trisdešimt knygų apie meną vaikams ir suaugusiems.
MO muziejaus statybos prasidėjo 2017 m. balandžio mėn. buvusio kino teatro „Lietuva“ vietoje. Muziejaus statyba finansuota Viktoro ir Danguolės Butkų lėšomis.
Steigėjai
Nors Danguolė yra biologė, biofizikė, o Viktoras – chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, 2010 m. įmonė „Fermentas“ pardavęs JAV kompanijai „Thermo Fisher Scientific“, MO įkūrėjai laiko ilgamečiai meno globėjai.
Už nuopelnus ir MO muziejaus įkūrimą Viktoras ir Danguolė Butkai gavę ne vieną apdovanojimą:
2019 m. Danguolė ir Viktoras Butkai paskelbti Vilniaus garbės piliečiai.
„Žmonės 2019“ apdovanojimuose MO muziejaus steigėjai išrinkti „Metų žmonėmis“. Apdovanojimas skiriamas žmonėms, savo idėjas ir darbus rodantiems pavyzdį kitiems.
LRT „Metų apdovanojimuose“ 2018 m. Danguolė ir Viktoras Butkai paskelbti „Metų žmogaus“ nominacijos laureatais. Apdovanojimas skirtas už MO muziejaus įsteigimą.
VU TSPMI „Metų valstybės kūrėjo 2018“ apdovanojimas, skirtas daugiausia Lietuvos valstybei 2018 m. nusipelniusiems asmenims.
Architektūra
MO muziejaus pastatą suprojektavo JAV architektas Danielis Libeskindas. MO muziejaus projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su D. Libeskindo architektų grupe „Studio Libeskind“ ir Lietuvos architektų komanda „Do Architects“. Tai yra pirmasis „Studio Libeskind“ projektas Baltijos šalyse.
2017 m. vasarį pradėjo buvusio kino teatro „Lietuva“ griovimo darbai. 2017 m. balandį baigus griovimo darbus, pradėtos MO muziejaus statybos, į būsimo pastato pagrindą įkasama simbolinė laiko kapsulė. MO muziejaus statybos buvo finansuojamos privačios V. ir D. Butkų lėšomis. Tai pirmas tokio masto kultūros mecenatystės projektas, įgyvendinamas nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.
Muziejaus erdvės
MO muziejaus erdvės pritaikytos visapusiškam laisvalaikiui. Pirmame aukšte yra holas su universalia renginių sale, muziejaus parduotuvė, kavinė MO bistro, meno kūrinių saugykla, antrame – mažoji parodų salė bei skaitykla, administracinės patalpos. Pagrindinė ekspozicijų salė, skirta didžiosioms MO parodoms, įrengta trečiame aukšte. Viena svarbiausių muziejaus architektūrinių detalių – spiraliniai laiptai, primenantys DNR grandinę – ne tik viena dažniausiai fotografuojamų muziejaus vietų, bet ir simboliškai sieja MO muziejų su jo steigėjų praeitimi.
Šalia muziejaus taip pat įrengtos poilsio erdvės. Čia įkurtas miestiečiams ir svečiams visada atviras skulptūrų sodas bei terasa.
Skulptūrų sodas
MO skulptūrų sode eksponuojami MO kolekcijai priklausantys Nacionalinės premijos laureatų kūriniai. Tai – Mindaugas Navakas, vienas pirmųjų Lietuvoje ėmęsis įvietinto meno; Petras Mazūras, pastaruoju metu puoselėjantis konceptualiąją skulptūrą; Vladas Urbanavičius, išgarsėjęs savo „Krantinės arka“ (2009), vilniečių praminta „Vamzdžiu“. Taip pat MO sode eksponuojamos ir Ksenijos Jaroševaitės figūrinės skulptūros.
MO muziejaus sodui ir jame esantiems MO kolekcijos meno kūriniams pažinti sukurtas e.gidas.
Didžioji ir mažoji MO parodos
MO muziejus kasmet pristato 2 didžiąsias (spalį ir balandį) ir 2–3 mažąsias parodas. Muziejuje nėra nuolatinės ekspozicijos: parodos yra keičiamos, siekiant kiekvienoje jų pristatyti visus kitus MO kolekcijos autorių kūrinius. Parodos analizuoja pasaulis, Lietuvoje ir visame pasaulyje svarbios temos, siekiama pristatyti Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio meno kūrėjo Lietuvos publikai, platesniame – tiek užsienio meno, tiek kitų sričių – kontekste.
Kolekcija
MO muziejaus kolekcija – didžiausių Lietuvoje privati meno kolekcija, sudaryta iš lietuvių ir Lietuvoje gyvenančių menininkų-modernistų kūrinių ir apimanti laikotarpį nuo 1960-ųjų iki šių dienų. Ją sudaro nei 4500 lietuvių modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių. Nuo 2011 metų kolekcijai yra suteiktas nacionalinės reikšmės statusas.
Kolekcijos branduolį sudaro gausūs tapybos, grafikos, fotografijos ir videomeno rinkiniai, juos papildo mažesnės skulptūros ir tarpdisciplininių menų (performanso, instaliacijos ir kt.) rinkinys. Šie rinkiniai – ir jų kontekstas – pateikiamo Lietuvos moderniosios ir šiuolaikinės dailės raidos apibūdinimo pagrindas.
Dalis surinktų kūrinių – ideologiškai Sovietų Sąjungoje nepriimtas menas, kuriam tuo metu didieji Lietuvos muziejai neskyrė dėmesį atsižvelgdami į valstybės politiką. Taip pat pristatoma kūrėjų karta, kuri į meno sceną įžengė Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę. Daugelis kolekcijų autorių aktyviai kuria ir šiandien, yra pripažinti Lietuvoje ir plačiai.
Internetiniame puslapyje sukurtame dar 2009 m., galima rasti visų MO muziejaus įsigytų darbų reprodukcijos arba nuotraukos, papildytas rašytine, vaizdine ir garsine medžiaga, surinkta lankantis dailininkų dirbtuvėse ir fiksuojant susitikimų akimirkas, dirbtuvių interjerus, mintis apie kūrybą. Menotyrininkų tekstai pasakoja apie kūrėjus ir jų darbus, audiogidai ir aprašymai plačiau supažindina su kūriniais.
MO kūrinių kolekcija nuolat pildoma naujais ir aktualiais lietuvių meno darbai.
Tapyba
Kolekcijos branduolį sudaro tapyba, apimanti apie 250 menininkų kūrybos pavyzdžius. Kolekcija prasideda tarpukario modernizmą tęsusių Antano Gudaičio, Leono Katino, Algirdo Petrulio kūriniais, tęsiant 7-to dešimtmečio kartos, socreizmo doktrinoms priešinga spalvinga, ekspresyvia ir dekoratyvia Jono Švažo, Vinco Kisarausko, Vincento Gečo ir kt. tapyba. Vėliau sekė 8-ajame dešimtmetyje neoekspresionizmą perėmė Antano Martinaičio, Algimanto Jono Kuro, Kosto Dereškevčiaus ir kt. kūryba. Taip pat abstrakčią tapybą vysčius Lino Katino, Eugenijaus Cukermano, Laimos Drazdauskaitės ir kt. kūriniai. Muziejuje sukaupta 9-tojo dešimtmečio neoekspresionistų Alfonso Vilpišausko, Arūno Vaitkūno, Jono Gasiūno ir kt. tapyba.
Paskutinių dviejų dešimtmečių kūriniai MO kolekcijoje – ekspresyvus Alono Štelmano, Jovitos Aukštikalnytės realizmas, Patricijos Jurkšaitytės, Eglės Gineitytės neoromantizmas ir Pauliaus Juškos, Žygimanto Augustino neoakademizmas, konceptualios realizmo variacijos Eglės Ridikaitės, Agnės Jonkutės tapyboje.
Grafika ir fotografija
MO muziejuje sukaupta nuo 1960 m. iki šių dienų grafika bei humanistinės Lietuvos fotografijos mokyklos fotografų Antano Sutkaus, Aleksandro Macijausko, Romualdo Rakausko darbai. Taip pat daugiau kartų autorių Alfonso Budvyčio, Vytauto Balčyčio fotografijos.
Video menas
Video meno kolekcija apima dokumentinius kūrinius, sukurtus naudojant socialinio tyrimo strategiją (Artūras Raila, Robertas Antinis), ir individualias siurrealistines tikrovės interpretacijas (Jurga Barilaitė, Evaldas Jansas, Svajonė ir Paulius Stanikai).
Skulptūra
Muziejuje formuojamas skulptūros fondas, kuriame yra tarp skulptūros ir objekto balansuojantys Petro Mazūro, Mindaugo Navako, Gedimino Akstino kūriniai.
Jaunosios kartos menininkai
Kolekciją papildo jaunosios kartos menininkų (Andriaus Zakarausko, Lino Jusionio, Adomo Danusevičiaus, Eglės Karpavičiūtės, Monikos Furmanavičiūtės ir kt.) kūryba.
MO kolekciją sudaryti padeda menotyrininkė prof. Raminta Jurėnaitė, remiamasi kitų menotyrininkų, meno kritikų rekomendacijomis. Kolekcijoje esantys darbai profesionaliai restauruojami ir saugojami saugyklose.
MO muziejus skiria daug dėmesio autorių kūrybos pristatymui ir viešinimui. Rengiami interviu su menininkais, dalies kūrinių audiogidai. Visa MO muziejaus veikla atspindinti informacija ir kolekcija talpinama interneto svetainėje.
