Netoli Latvijos sienos esančiame Striukų kaime ūkininko Gedimino Ališausko sodyboje įkurtas unikalus gamtos kampelis, kuriame paprasti lauko rieduliai virsta stebuklingais akmenimis. Beveik 4 ha teritorijoje – nepakartojami alpinariumai, skulptūrų kompozicijos, tvenkiniai ir įvairialapė žaluma. Nuostabaus grožio sodyboje svarbiausi yra lietuviški laukų akmenys – įvairių dydžių bei atspalvių, gamtos sukurti ir...
Skaityti daugiau →
Akmenėlių dvaras – dvaras, esantis Akmenėliuose, Pakruojo seniūnijoje (Pakruojo rajone), prie kelio Pakruojis-Linkuva, Kruojos upės dešiniajame krante. Dvaro sodybos fragmentai: atnaujinti apie dviejų šimtų metų senumo rūmai, ūkiniai pastatai iš lauko akmenų. Lokacija Informacija apie dvarą Trumpa istorija Akmenėlių palivarkas nuo 1780 m. priklausė vokiečių kilmės baronui Teodorui fon der...
Skaityti daugiau →
Objekto kontaktai Gražiausia, jaukiausia, medinukė, seniausia – visi šie gyriaus žodžiai skirti mūsų Pakruojo sinagogai. 220 metų stovi Pakruojo sinagoga. Gausi miestelio – štetlo žydų bendruomenė ištisus dešimtmečius rinkdavosi kreipti savąsias maldas į Dievą, spręsti kasdienybėje iškylančius klausimus. Prieš 80 metų, Holokausto tragedijos metu, maldos Pakruojo sinagogoje nutrūko. Sinagoga pastatyta...
Skaityti daugiau →
Lašmenpamūšis – kaimas Pakruojo rajono savivaldybėje, kurio pagrindinė gyvenvietė išsidėsčiusi palei Lašmens upelį. Lašmenpamūšis praktiškai susijungęs su Pamūšio bažnytkaimiu – juos skiria tik vieškelis „Pakruojis – Petrašiūnai – Joniškėlis“ ir siaurojo geležinkelio atkarpos „Pakruojis – Joniškėlis“ pylimas. Lokacija Susijusios asmenybės Išlikę Lašmenpamūšio dvaro sodybos rūmai, svirnai, tvarto liekanos, rūsys, kluonas,...
Skaityti daugiau →
Objekto svetainė Pakruojo dvaras − tai dvaras už 2 km nuo Pakruojo, Kruojos upės dešiniajame krante, kairėje kelio Pakruojis–Linkuva pusėje. Pakruojo dvaras – vėlyvojo klasicizmo architektūros pavyzdys (vienintelis Pakruojo krašte), didžiausias išlikęs 26 dvaro pastatų kompleksas (ansamblis) Lietuvoje. Seniausi dvaro pastatai – užeiga, spirito ir alaus daryklos. Dauguma dvaro pastatų...
Skaityti daugiau →
Pūčkorių piliakalnis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1613, unikalus objektas MC kodas 16124; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1646) –piliakalnis Vilniaus miesto rytinėje dalyje, 0,2 km į pietus nuo S. Batoro g. pervažiavus Vilniaus tiltą ir pasukus Pūčkorių gatve į dešinę, Naujosios Vilnios seniūnijoje, Pavilnių regioniniame...
Skaityti daugiau →
Markučių dvaras – dvaras Vilniuje, Markučiuose. Dvare įrengtas rusų poeto Aleksandro Puškino muziejus (įkurtas 1948 m., pirmasis literatūrinis muziejus Vilniuje). Lokacija Istorija 1867 m. Markučiuose dvarelį nusipirko rusų geležinkelių inžinierius A. Melnikovas, vėliau padovanojo savo dukrai Varvarai, kurio antrasis vyras buvo poeto A. Puškino jaunesnysis sūnus Grigorijus. 1899 m. sutuoktiniai...
Skaityti daugiau →
Gaidžio laikrodžio aikštė pėsčiųjų gatvėje daugeliui žmonių yra malonių susitikimų ir pasimatymų aikštė Laikrodis pastatytas dviejų pagrindinių miesto gatvių sankryžoje, pačiame miesto centre. Sovietinės okupacijos laikais miesto laikrodis plasnojo ir skelbė kiekvieną valandą, tačiau laikui bėgant gaidys išsikvėpė, laikrodžio tikslumu ne visada buvo galima pasitikėti. Dabar Šiaulių centro simbolis ne...
Skaityti daugiau →
Objekto svetainė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus – Lietuvos muziejus Vilniuje, Vilniaus g. 41, kultūros švietimo įstaiga, renkanti, sauganti, tirianti, restauruojanti ir populiarinanti Lietuvoje ir plačiai gyvenančių lietuvių teatro, muzikos ir kino veikėjų kūryba, meno mokymo įstaigos, kultūros organizacijų kūrybinės veiklos medžiaga. Muziejaus steigėjas Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija. Lokacija...
Skaityti daugiau →
Vilniaus gynybinės sienos bastėja – XVII a. pirmoje pusėje pastatytas fortifikacinis statinys, sudarytas iš bokšto, požeminės patrankų patalpos ir juos jungiančio tunelio. Laikomas sudėtine Vilniaus gynybinės sienos dalimis. Lokacija Istorija Bastėjos būdavo statomos nuo XVI a. XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje Lietuvai ėmė kelti grėsmę totoriai ir besikurianti...
Skaityti daugiau →
« Ankstesnis puslapis — Kitas puslapis »
