Objekto svetainė Kauno pilis – viena seniausių Lietuvos mūrinių pilių, stovinti Kaune, antrajame pagal dydį šalies mieste. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1361 m. Lokacija Istorija Mūrinės pilys Lietuvoje pasirodė XIV a. Jas statė vokiečių meistrai. XIV amžiuje pastatyta pirmoji mūrinė Kauno pilis – viena seniausių Lietuvos mūrinių pilių. Kauno...
Skaityti daugiau →
Objekto svetainė Tai vienas gražiausių baroko architektūros ansamblių Lietuvoje. Ansamblis suprojektuotas italų architekto Džiovanio Batistos Fredianio, išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis. Pastaruoju metu Pažaislis atveria vartus vis naujoms visuomeninėms kultūrinėms tradicijoms: atvykusieji supažindami su vienuolyno meninėmis vertybėmis, rengiami kultūros žmonių susitikimai su visuomene,...
Skaityti daugiau →
Muziejų 2020 m. įkūrė ir prižiūri Albinas Monstavičius. Tai yra pats didžiausias motociklų muziejus pabaltijo valstybėse, turintis virš 40 retų senovinių modelių. Pasak A. Monstavičiaus, idėja įsteigti tokį muziejų atėjo savaime - gyvenimas neatsiejamai susijęs su motociklais, o vietos, kur žmonės ištisus metus galėtų apžiūrėti retus, senovinius ar šiaip kažkuo...
Skaityti daugiau →
Objekto svetainė Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Telšiuose. Bažnyčia turi neogotikos, neobaroko ir neobizantinio stiliaus bruožų, kryžminio plano, vienabokštė. Joje įrengti 3 altoriai. Šventoriaus tvora mūrinių stulpelių ir medinių statinių. Jame palaidotas klebonas Pranciškus Bagdonas (1910–1980) Lokacija Istorija LDK laikai Pirmoji Telšių miesto katalikų...
Skaityti daugiau →
Objekto svetainė Žemaičių kaimo muziejus – Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys, pietvakarinėje Masčio ežero pakrantės dalyje 8,5 ha plote po atviru dangumi. Muziejuje yra 16 pastatų, kurie sudaro tris sodybas ir visuomeninį sektorių. Jie atspindi XIX a. pab. – XX a. pr. Žemaitijos kaimo vaizdą. Lokacija Daugiau informacijos apie muziejų Žemaitičių kaimo...
Skaityti daugiau →
Vinkšnupiai – kaimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Tarpukario Lietuvos laikais šios žemės priklausė Gavrilkevičiams, kurie čia pasistatė raudonų plytų dvarelį su arkadiniu portiku ir balkonu. Šiuo metu dvaras yra apleistas, langai užkalti lentomis, teritorija nelabai tvarkoma. Vis tiek tai yra įdomus Lietuvos tarpukario architektūros stiliaus pavyzdys. Vinkšnupių dvaras yra ne visai...
Skaityti daugiau →
Patekti į požemius laisvai bet kuriuo metu negalima. Norint pavaikščioti istorija alsuojančiuose rūsiuose, reikia tartis su bendruomenės pirmininku Vitu Katkevičiumi, kurio kontaktai yra nurodyti žemiau. El. p. kybartubendruomene@gmail.com, Tel. nr. +370 6128 5242 Po Kybartų geležinkelio stotimi esančius skliautuotus rūsius, kurie buvo pastatyti 1870 m., 2002 m. netikėtai aptiko statybininkai,...
Skaityti daugiau →
Siekiant įamžinti Pabaisko mūšio vietą 1989 m. čia buvo pasodinti ąžuoliukai, pastatytas laikinas stogastulpis. 2005 m. minint mūšio 570-ąsias metines, ant kalvos už miestelio, netoli kelio link Gelvonų, pastatytas koplytstulpis, autorius – Vladas Žulys, ir paminklas-aukuras. Lokacija Pabaisko mūšis Pabaisko mūšis (kartais jis dar vadinamas Šventosios-Pabaisko mūšis arba Vilkmergės mūšis) vyko 1435...
Skaityti daugiau →
Objekto svetainė Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčia - katalikų bažnyčia, stovinti Ukmergėje, centre. Pastatyta po 1863 m. Bažnyčia neobizantinė, kvadratinio plano, vienabokštė, su kūginiu kupolu. Lokacija Istorija Bažnyčios pirmtakė - Pijorų Švenčiausios Maloningosios mergelės bažnyčia. Ukmergėje apie 1742 m. įkurdinti pijorai. Apie 1745 m. pastatyta medinė bažnyčia ir vienuolynas. Prie jo...
Skaityti daugiau →
Objekto svetainė Dvaras stovintis Taujėnuose. Klasicistiniai rūmai su 6 kolonų portiku. Parkas yra kraštovaizdžio plano, jį juosia Mūšios upelis. Benediktas Marikonis pagal italų architekto Pietro de Rossi projektą 1802 m. pastatė klasicistinio stiliaus rūmus ir įveisė angliško stiliaus parką. Lokacija Istorija Taujėnų dvaras minimas nuo 1595 m. 1795 m. kaip...
Skaityti daugiau →
« Ankstesnis puslapis — Kitas puslapis »
