Gaidelis – riedulys Neries vagoje, Jonavos rajono Užusalių seniūnijoje, prie Krėslynų kaimo. Gaidys arčiau dešiniojo upės kranto kyšo ties Drąseikių kaimu (Lapių sen., Kauno r.). Respublikinės reikšmės geologijos paminklas nuo 1964 m., respublikinės reikšmės archeologijos paminklas nuo 1972 m. Didžiausias Lietuvos upių akmuo.
Lokacija
Padavimai
Pasak vietinių gyventojų, vietovėje šalia akmens, vaidendavosi. „Pro šalį vaţiuojantys susivėlinę keleiviai girdėdavo kalimą, matydavo kažką sėdint ant akmens ir net eidavo pypkę užsidegti, nes būdavo šaukiami tikraisiais vardais. Kartais tiesiog klaidžiodavo ir galėjo pro tą vietą pravažiuoti. Viskas išnykdavo tik užgiedojus gaidžiui“.
Padavimai, perduodami iš karto į kartą apie Gaidelio akmenį lėmė objekto išlikimą bei vertinimą. Tarpukaryje Neries rieduliai buvo sprogdinami, o Gaidelio akmuo liko neliestas.
Geologija
Riedulio uoliena – amfibolitinis – biotitinis granitas, rudas su tamsiai pilkais ir juodais įtarpais, porfyriškas, gigantogrūdis, stambiagrūdis ir vidutinisgrūdis. Uolieną sudarantys mineralai: kalio feldšpatas, plagioklazas, kvarcas, biotitas, cirkonas, apatitas; kristalinių grūdelių dydžiai: kalio feldšpato – iki 15 mm, biotito – 3 mm, plagioklazo – <3 mm, kvarco – <2,5 mm; struktūra – porfyriška (mikroklinas), poikilitinė (plagioklazo, kvarco įaugimai kalio feldšpato kristaluose), įvairiagrūdė (gigantogrūdė, stambiagrūdė ir vidutinėgrūdė); tekstūra – masyvi.
Vardo kilmė
Vienas iš Gaidelio vardo kilmės padavimų byloja, kad senais laikais dešiniajame Neries krante gyvenęs žmogus, kuris laikydavęs daug gaidžių. Gaidžiai labai pešdavosi ir, bėgdami vienas nuo kito, užskrisdavo net ant akmens, kuris gulėjo Neries upėje. Žmonės pravardžiuodami sakydavo: „Ir vėl gaidelis“. Taip atsirado toks pavadinimas.
