Vilniaus gynybinės sienos bastėja – XVII a. pirmoje pusėje pastatytas fortifikacinis statinys, sudarytas iš bokšto, požeminės patrankų patalpos ir juos jungiančio tunelio. Laikomas sudėtine Vilniaus gynybinės sienos dalimis.
Lokacija
Istorija
Bastėjos būdavo statomos nuo XVI a. XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje Lietuvai ėmė kelti grėsmę totoriai ir besikurianti centralizuota Rusijos valstybė. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras, tenkindamas Vilniaus gyventojų prašymą, 1503 metais liepė išmūryti miesto gynybinę sieną. Statyti sieną privalėjo visi miesto gyventojai, o tie, kurie negali statyti mūro, pastatė aštriakuolių sieną. Gynybinės sienos statyba buvo baigta 1522 metais. Siena turėjo dešimt vartų ir penkis bokštus.
XVII a. amžiuje iškilus Maskvos ir švedų grėsmei, vėl susirūpinta miesto gynyba. Pradėjus rekonstruoti Vilniaus gynybinę sieną, netoli Subačiaus vartų pastatyta renesanso stiliaus bastėja. Ji buvo skirta artilerijos ugnimi atmušti prieš nuo miesto.
Bastėją pastačius ir ją naudojus pagal paskirtį, buvo pastatyta 11 patrankų. Bastėja paminėta 1627 m. miesto gynybinės sienos apžiūros dokumente. Manoma, jog ją projektavo karo inžinierius Fridrichas Getkantas.
Bastėja nukentėjo 1655-1661 m. kare su Rusija. Vėliau buvo remontuota. Ją suremontavus, pažymėtia 1753 m. Fiurstenhofo Vilniaus miesto plane dar esanti žemės paviršiuje. Vėlesniuose planuose, išskyrus bokštą, bastėja pažymėtia nebebuvo. XVIII a. pabaigoje bastėjos gynybiniai grioviai ir mūrai buvo užpilti. Dalis teritorijos užstatyta pastatais.
I pasaulinio ir II pasaulinio karų metu vokiečių bastėjoje buvo įsirengę slėptuvę ir ginklų sandėlį. Jie užmūrijo šaudymo angas bei židinius, sugadino grindis.
Po pasaulinio karo bastėjoje buvo įrengtas sandėlys. 1965-1970 m. bastėjos teritorijoje pradėti archeologiniai kasinėjimai ir bastėjos atkūrimo darbai: atstatytas bokštas, restauruotas patrankų patalpos vidurys ir juos jungiantis tunelis.
Bastėjos struktūra
Bastėjos patrankų patalpos 8 metrų aukščio, pasagos, sumūryta iš raudonų ir gelsvų plytų, joje buvo įtaisytos šaudymo angos patrankoms. Pamatai sumūryti iš lauko riedulių. Šiaurės pusėje bastėja pasiekia statų šlaitą, rytų pusę ją supa 3-4 metrų pločio gynybinis griovys. Patrankų patalpoje yra dvidešimt nišų parakui, salietrai, kitoms medžiagoms ir įrengimams laikyti. Buvo suprojektuoti du židiniai patrankoms uždegti ir rankoms sušilti. Patrankų patalpą su bokštu jungia tunelis.
Bastėjos bokšto stačiakampio formos, 12 metrų ilgio ir 9 metrų pločio, be rūsių. Jo arkiniai pagrindai remiasi į mūro stulpus. Bokštas sumūrytas iš plytų. Į jį patenkama pro duris iš Bokšto gatvės.
Bastėjos tunelis yra 48 metrų ilgio, 2,8 metrų pločio ir 3,5 metrų aukščio. Jis padengtas cilindriniu skliautu. Tunelyje yra išlikusi ventiliacinė anga. Šiuo metu iš tuneliota laiptinė.
Dabartis
1987 m. bastėjoje atidarytas ginklų muziejus, priklausantis Lietuvos nacionaliniam muziejui. Muziejuje eksponuojama ginkluotė nuo XV a. iki XIX a.: akmeniniai patrankų sviediniai, senosios patrankos ir raitelių šarvai. Bastėjoje įrengtoje ekspozicijoje esanti ikonografinė medžiaga atskleidžia to meto gynybos ypatumus. Patrankų patalpoje kaupiantis drėgmei, 2007 metais buvo atnaujinti restauravimo darbai, įrengtas autentiškas bastėjos mūrus nuo drėgmės saugantis. Taip pat restauruojami išorės mūrai.
Bastėjoje rengiami edukaciniai užsiėmimai.
