Sudargo (Grinaičių) piliakalniai – piliakalnių kompleksas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Sudargo ir Grinaičių kaimo. Įeina į Nemuno kairiojo kranto Sudargo piliakalnių kompleksą kartu su Burgaičių piliakalniais.
Lokacija
Daugiau informacijos
Piliakalnių grandį sudaro
| Sudargo, Grinaičių piliakalnis, vadinamas Balnakalniu, su gyvenviete, 0,6 km į vakarus nuo Nemuno ir Skalbynupio santakos, 0,6 km į šiaurės rytus nuo kelių Kiduliai-Ramoniškiai-Slavikai kryžkelės, 50 m į pietus nuo Nemuno kairiojo kranto, Grinaičių kaime. | Grinaičių piliakalnis II, vadinamas Žydkapiais, su gyvenviete, 0,6 km į šiaurės rytus nuo kelių Kiduliai-Ramoniškiai-Slavikai kryžkelės, į šiaurės vakarus nuo Balnakalnio, Grinaičių kaime. |
Balnakalnis
Piliakalnis, kaip manoma, buvęs gretimo Žydkapiais vadinamo piliakalnio priešpiliu, yra kairiajame Nemuno krante esančiame šlaito iškyšulyje, primenančiame balno formą. Šiaurės rytų piliakalnio galą bei pietryčių ir šiaurės vakarų šonus juosia gilūs slėniai
Piliakalnis buvo ariamas. Aikštelėje kultūrinio sluoksnio nerasta. Tyrinėjant piliakalnį aptikta suanglėjusių užtvaros rąstų, geležinis ietigalis, įsmigęs į sienos rąstą, akmeninis skliutas medžiui apdirbti, keramikos šukių. Kadangi degėsių rasta dviejuose sluoksniuose, 60–70 cm gylyje ir 1,5–1,7 m gilumoje, akivaizdu, kad čia buvę įtvirtinimai naikinti ne vieną kartą. Minėti radiniai datuotini laikotarpiu pr. m. e. – m. e. riba. Viršutinio sluoksnio – V–VI m. e. a. Tam pačiam laikotarpiui priskiriami ir piliakalnio rekonstrukcijos darbai. Į pietus nuo Balnakalnio esanti papėdės gyvenvietė užima visą čia esančią kalvą (apie 1 ha plotas). Pagal rastą keramiką, ši gyvenvietė datuojama maždaug I tūkstantmečio viduriu.
Žydkapiai
Spėjama, kad Žydkapiai buvę Sudargo (Grinaičių) piliakalnių komplekso pagrindinės pilies vieta. Piliakalnis įrengtas didelėje kranto kalvoje, gerai saugomoje natūralių gamtos kliūčių. Iš šiaurės ir šiaurės vakarų piliakalnio papėdę skalauja Nemunas, iš vakarų ir rytų yra pelkėta dauba.
Aikštelėje kultūrinio sluoksnio nerasta. Nustatyta, kad piliakalnis savo egzistavimo pradžioje turėjo buitinę paskirtį. Po pylimu 2,8–2,9 m gylyje aptiktas ankstyvas kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta apdegusių akmenų, naminių ir laukinių gyvūnų kaulų, puodų šukių, kaulinė ylos viršūnė, geležinis peilis-pjautuvėlis. Vėlesni piliakalnio rekonstrukcijos paliudijimai: daugybė didelių akmenų, pylimo išaukštinimas, molio suplūkimas ir gilaus griovio įrengimas rodo, kad pirmaisiais mūsų eros amžiais jis buvo naudojamas kaip slėptuvė. 2009 m. tyrinėjimų metu 1–1,6 m gylyje surasti XVIII–XIX a. 56 palaidojimai, kurių didesnę dalį sudarė vaikų ir kūdikių kapai. Kai kurie kapai buvo su įkapėmis – spynomis, taip pat keramikos šukėmis akiduobėse. Prie Žydkapių esanti papėdės gyvenvietė užima apie 1 ha, yra įtraukta į saugomų archeologijos paminklų sąrašus.
