Kalvarijos evangelikų liuteronų bažnyčia neveikianti evangelikų liuteronų bažnyčia Kalvarijos mieste, Dariaus ir Girėno g. 43. Primena neilgą laikotarpį (1795–1807), kai Kalvarija su kairiąja Nemuno dalimi priklausė Prūsijai ir čionai atsikėlė šios tikybos žmonių. Sovietmečiu uždarytoje bažnyčioje įkurta sporto salė, dirbtuvės. Šiuo metu parapijos Kalvarijoje nėra.
Lokacija
Istorija
Ištakos
Kalvarijos apylinkėje evangelikai gyvena nuo reformacijos laikų. Gyvendami katalikų tarpe, savos bažnyčios ilgą laiką neturėjo. Yra žinių, kad apie 1750 m. evangelikai, neturėdami savos bažnyčios Kalvarijoje, pamaldoms rinkdavosi pas privačius žmones evangelikus. Vėliau Kalvarijoje evangelikai įsteigė parapinę mokyklą ir maldos namus, kuriuose pamaldas atlaikydavo atvažiuojantis kunigas, o jo nesant, buvo laikomos naminės skaitytinės pamaldos. Metrikacija buvo vedama pas katalikų dvasininką pagal veikiančius įstatymus iki 1835 m.
Statybos
1828 m. Kalvarijos evangelikai liuteronai išsirūpino iš rusų valdžios žemės sklypą prie trakto Peterburgas–Varšuva, be to, gavo piniginę pašalpą bažnyčios statybai. Kalvarijos evangelikų liuteronų maldos namai pastatyti 1838 m. pagal A. Majerskio projektą šalia arklių pašto pastatų (kitais duomenimis – 1859 m). Dauguma evangelikų-liuteronų mieste buvo vokiečiai, tai šią bažnyčią dažniausiai vadindavo „Kirche“. Neilgą laikotarpį (1795-1807) Kalvarija su kairiakrante Nemuno dalimi priklausė Prūsijai, todėl čia buvo atsikėlę šios tikybos žmonių.
Renovacija
Evangelikų skaičiui didėjant, bažnyčią reikėjo padidinti, kas buvo padaryta 1890 m. Švenčiant šimtmečio jubiliejų, 1938 m. atliktas bažnyčios kapitalinis remontas. Pamaldos laikytos lietuviškai ir vokiškai. Pokaryje bažnyčia nebeveikė.
