Antanavo koplyčia

Antanavo koplyčia – medinė katalikų koplyčia, stovinti Antanave, Kazlų Rūdos savivaldybėje, šalia kelio Vinčai–Pilviškiai–Vilkaviškis išlikusiame Antanavo dvaro parke. Priklauso Pilviškių Švč. Trejybės parapijai, vyksta pamaldos. Koplyčia pastatyta XVIII a., dabar turi architektūros paminklo statusą (unikalaus šešiakampio plano su dviem zakristijomis), yra kultūros vertybių sąraše kaip originalus liaudies sakralinės architektūros paminklas.

Lokacija

Istorija

Priklausė dvarininkams Chrapovickiams ir Šabunevičiams . XIX a. suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Pokario metais atiduota gyventojų poreikiams, įrengti maldos namai. Iki 1962 m. kop­ly­čio­je vy­ko pa­mal­dos, vė­liau ji ati­duo­ta An­ta­na­vo spi­ri­to ga­myk­lai. 1963 m. paskutinį kartą buvo aukojamos šv. Mišios, nes rinktis neremontuojamose patalpose pasidarė pavojinga. Kop­ly­čia tapo ge­ro­kai ap­leis­ta ir avarinės būklės, vi­daus įran­gos be­veik ne­iš­li­ko, įgriuvo stogas. Apie 40 metų koplyčia stovėjo lyg niekam nereikalinga. Antanavo spirito gamykla savo balanse buvusią koplyčią nurašė kaip nusidėvėjusį daiktą.

Atstatymas

2007 m.

2007 m. Kultūros paveldo departamentas skyrė lėšų parengti koplyčios konservavimo, restauravimo ir atkūrimo projektui. Vėliau pridėta Europos ekonominės erdvės fondo bei Norvegijos finansinė parama. Nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. apgriuvusią koplyčią ėmė tvarkyti bendrovės „Restauracija“ specialistai. Restauracijos projekto vadovas – arch. Saulius Mikalauskas.

Pirmaisiais metais buvo restauruotos rūsio sienos, atkurtos nišos bei langų angos, rūsio perdangos, atstatyti rąstų sienojai, panaudojant išlikusius autentiškus sienojus, įrengta koplyčios perdanga. Vėliau restauruotas pastato stogas, bokštelis, kryžius, išsaugotos ir restauruotos bei konservuotos autentiškos konstrukcijos, dangos ir puošybos elementai. Pagal išlikusias detales, segmentus bei ikonografiją restauruotas altorius, pagal išsilaikiusią koloną ir ikonografinius duomenis atkurtas balkonas bei lubų plafonas. Autentiški fragmentai palikti neuždažyti. Pavyko panaudoti nemažai išlikusios autentiškos medžiagos. Pagal griuvėsiuose aptiktą koplyčios suolo šoninę dalį buvo pagaminti dabartiniai suolai

Buvo restauruoti paskutiniojo dvaro savininko Šabunevičiaus, jo sūnaus ir marčios karstai, stovėję dar 1944 m. išdraskytoje laidojimo kriptoje. Sudėjus į juos palaikus, karstai užmūryti koplyčios rūsyje.

2010 m.

Koplyčia 2010 m. buvo suremontuota. Visos koplyčios restauravimas atsiėjo beveik 2 mln. litų. Ilgą laiką koplyčios altorius buvo tuščias, nes sovietmečiu dingo čia kabėjęs paveikslas, vaizdavęs madoną su kūdikiu. Todėl Antanavo bendruomenė kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, prašydama padėti surasti šį kūrinį. Sovietmečiu paveikslas buvo atsidūręs Ateizmo muziejuje. Jį likvidavus, visi eksponatai pagal perdavimo – priėmimo aktus pateko į Lietuvos nacionalinį muziejų. Taip muziejaus fonduose surastas koplyčios altorių puošęs kūrinys. Jis iš karto perduotas restauratoriams.

Architektūra

Koplyčią supa sutvarkytas lygaus reljefo parkas su alėjų ir takų tinklu, tvenkiniais. Koplyčios architektūra atspindi liaudiškos sakralinės statybos tradicijas. Kop­ly­čios iš­orė liau­diš­kai pa­pras­ta. Statinio pla­nas še­šia­kam­pis, jo sker­smuo apie 10 m. Pa­grin­di­nį tū­rį den­gia aukš­tas pi­ra­mi­dės formų malks­nų sto­gas. Jį vainikuoja iškilęs še­šia­kam­pis bokš­te­lis su svo­gū­no for­mos ku­po­lu ir kaltiniu kry­žiu­mi. Sie­nas juosia pro­fi­liuo­ti karnizai. Kop­ly­čios in­ter­je­ras erd­vus ir švie­sus. Še­šia­kam­pė pa­tal­pa deng­ta ly­gio­mis lu­bo­mis. Grin­dy­se len­tų raš­tas kar­to­ja pla­no for­mą. Po kop­ly­čia yra pus­rū­sis. Jo šiau­rės ry­tų pu­sė­je iš­mū­ry­ta dva­ro sa­vi­nin­kų lai­do­ji­mo krip­ta.