Astravas – Biržų miesto dalis Širvėnos ežero šiauriniame krante prie Apaščios upės. 1811 m. kunigaikštis Dominykas Radvila pardavė Biržų žemes grafui Mykolui Tiškevičiui, tačiau tik 1844 m. po ilgų teisminių ginčų pirkinys buvo įteisintas Tiškevičiams. Šie sugriautos tvirtovės nebeatstatinėjo, o kitoje Širvėnos ežero pusėje įkūrė savo rezidenciją. 1862 m. Astrave grafai pastatė dviaukščius rūmus su belvederiniu bokštu. Itališkų vilų stiliaus rūmai yra viena gražiausių romantizmo laikotarpio dvarų rezidencijų Lietuvoje. Rūmuose buvo dalis Tiškevičių ir Radvilų archyvo, biblioteka, kurioje buvo XV a.-XVII a. knygų, archeologijos, etnografijos, dailės kolekcijos XIX a. pabaigoje- XX a. pradžioje išvežtos į Vilnių ir Paryžių.
Lokacija
Plačiau apie dvarą
Dvaro statybos
Jonas Tiškevičius vietą reprezentaciniams Astravo dvaro sodybos rūmams pasirinko Astrave, už trijų kilometrų nuo Biržų centro, Širvėnos ežero šiauriniame krante prie Apasčios upės. 1840 m. juos projektavo Tomas Tišeckis, o vėliau rūmų pagrindinio fasado brėžinys buvo tiksliai įgyvendintas. Manoma, jog statyboms vadovauti iš Raudondvario buvo pakviestas Cezaris Laurynas Anikinis, atvykęs į Lietuvą Napoleono karo metu. Medžiagos statybai atgabentos iš Sankt Peterburgo bei Rygos. Kelias į Rygą buvo patogus, nes Širvėnos ežeras įėjo į vandens kelių sistemą, jungiančią šį kraštą su Rygos uostu. 1841–1842 m. vykdytas pirmas statybos tarpsnis, kurio metu turėjo būti pastatyta romantinio klasicizmo centrinė rūmų dalis. Interjero dekoravimą atliko Lietuvos tautodailininkas grafikas, medžio drožėjas Stepas Jurevičius. Jis išdrožė buazerijas, laiptų turėklus, indaujas, langų apvadus, ąžuolinius frizus su ąžuolo lapų ir gėlių pynėmis. Rūmų pagrindinio įėjimo dekoravimui 1851 m. iš Sankt Peterburgo atvežtos dvi liūtų skulptūros. Antras Tomo Tišeckio projektuotas statinys dvaro sodyboje buvo arklidė-ratinė su maniežu. 1851–1861 m. Širvėnos ežero pusiasalyje suplanuotas 18 ha parkas su įvairaus dydžio tvenkiniais ir kanalu. 1860 m. pastatytas tiltas-užtvanka, iki 1986 m. laikiusi Širvėnos ežero vandenis.
Biržų majoratas
1862 m. Jonas Tiškevičius įsteigė nedalomą žemėvaldos vienetą – Biržų majoratą su 50 000 ha žemės. Tais pačiais metais Jonas Tiškevičius tragiškai žuvo. Majoratas atiteko sūnėnui Mykolui Tiškevičiui. Jis Astravo rinkinius papildė radiniais iš Egipto, Pompėjos ir Herkulanumo archeologinių kasinėjimų, o 1872 m. majoratą paveldėjo jo sūnus Juozapas Tiškevičius. Po pastarojo mirties 1901 m. dvarą paveldėjo jo sūnus Alfredas Tiškevičius. Alfredas Tiškevičius į Astravą atvykdavo tik su reikalais arba pramogauti, mėgdavo medžioti. Biržų krašto „Sėlos“ muziejuje saugomi keli jo medžioklių trofėjai. Astravo dvare jis laikydavo kelioninius ir lenktyninius žirgus, apie 300 medžioklinių šunų. Jis taip pat prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo, 1919 m. išvyko dirbti į šalies atstovybę Londone.[5] Nuo 1921 m. Astravo dvarą paskyrė prižiūrėti Petrui Variakojui.
AB „Siūlas“
1923–1924 m. Astravo dvare buvo įkurtas vilnų verpimo fabrikas ir viena iš pirmųjų Biržų apskrityje garinė pieninė, kuri vėliau iškelta į Biržus. 1924 m. Petras Variakojis nupirko iš grafų Tiškevičių Biržų alaus bravorą, Astravo vandens ir žemutinį malūną, vilnų verpimo fabriką ir plytinę Dirvoniškių palivarke.
1928 m. Petras Variakojis buvusiose arklidėse įkūrė pirmąjį lininės produkcijos fabriką Lietuvoje „Siūlas“.Tuo metu pamainomis dirbo 49–52 darbininkai. „Siūlo“ fabrikas kasmet plėtė savo veiklą. 1939 m. vasarą jame dirbo daugiau kaip 300 darbininkų. Kad Biržuose gyvenantys darbuotojai galėtų lengviau pasiekti Astravą, Širvėnos ežero rytiniame pakraštyje buvo pastatytas pėsčiųjų tiltas, vadintas lieptu.
Akcinė bendrovė šiandien
Nuo pat pradžių įmonės veikla buvo susijusi su linu ir jo gaminiais. AB „Siūlas“ gamino linines virves, maišus, pramoninius audinius. Vėliau pradėti gaminti aukštos kokybės verpalai ir audiniai, skirti namų tekstilei ir drabužiams.
Dabar įmonėje nuolat dirba beveik 400 darbuotojų. Visa įmonės veikla yra suskirstyta į šešis pagrindinius etapus: lininių verpalų verpimas, audinių audimas, modeliavimas, dažymas, apdaila, siuvimas. Šioje įmonėje gaminami balti, natūralaus lino spalvos bei dažyti įvairiais atspalviais verpalai, lininiai ir puslininiai audiniai, taip pat siuvami lininiai gaminiai virtuvei, valgomajam, patalynės užvalkalai, užuolaidos, drabužiai bei aksesuarai. AB „Siūlas“ produkciją parduoda daugiau nei 65 pasaulio šalyse, daugiausiai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijoje, Australijoje. Lietuvoje šiuo metu veikia šešios firminės „Lino Namai“ parduotuvės.
