Biržų pilis (arba Biržų tvirtovė) – pilis Biržuose, Širvėnos ežero pietinėje pakrantėje. Pilies rūmuose įrengtas Biržų krašto muziejus „Sėla“ ir Biržų biblioteka. Pilis yra bastioninio tipo tvirtovė, geriausiai išsilaikiusi šiaurės rytų Europoje ir vienintelė Lietuvoje. Renesansinė bastioninė pilis, istorijos ir architektūros paminklas.
Lokacija
Šiandien veikiantis muziejus
Oficialus muziejaus atidarymas Biržuose įvyko 1928 m. vasario 16 d. Nuo 1989 m. Biržų krašto muziejus „Sėla“ veikia Biržų pilies rūmuose, o nuo 2013 m. atidarytos ekspozicijos ir atkurtame arsenale. Iš buvusio didžiulio bastioninės tvirtovės komplekso atkurti arba restauruoti tik keli pastatai: rūmai, arsenalas, 2 parakinės (dar viena nerestauruota, viena sunaikinta); atkurtas tiltas, neblogai išlikę kiti gynybiniai įrenginiai (pylimai, bastionai, gynybinis griovys, rikiuotės aikštė).
Muziejaus salėse esanti ekspozicija pasakoja apie krašto istoriją ir kultūrą. Tai sėlių ir žiemgalių archeologija, kunigaikščių Radvilų ir grafų Tiškevičių epocha, Biržų kraštas Rusijos imperijos valdymo, Nepriklausomos Lietuvos ir XX a. II pusės laikotarpiu. Daug dėmesio skirta Biržų krašto religinių konfesijų istorijai, raštijai ir menui, etnokultūrinei praeičiai.
Muziejuje lankytojai gali pamatyti pirmąją Lietuvoje atstatytą autentišką XVII a. pab. koklinę krosnį. 2013 m. atstatytame pilies arsenale veikia interaktyvi XVI–XVII a. karybos bei kalvystės ekspozicijos.
Istorija
Statyba
Pilis pradėta statyti apie 1586 m. Kristupo Mikalojaus Radvilos Perkūno iniciatyva pagal italų bastioninių pilių planą. Pilis apjuosta gynybiniais grioviais su vandeniu, kuriuo jie užsipildė iš užtvenkus Apaščios ir Agluonos upes suformuoto 400 ha tvenkinio (dab. Širvėnos ežeras, per kūri eina ilgiausias Lietuvos tiltas). Aukštutinis ir žemutinis pylimai su bastionais kampuose. Bastionų ir kiemo išoriniai šlaitai buvo statūs, sutvirtinti mūro kiautu iš gotiškai rištų plytų ir akmenų.
Į pilies vidų buvo patenkama lenktu tiltu per dviaukštį mūrinį vartų pastatą prie rytinio pylimo. Iki 1589 m. kieme buvo pastatyta mūriniai triaukščiai pilies rūmai, arsenalas, arklidės, maisto sandėliai, kiti pastatai
Pilis Abiejų tautų respublikos metu
Per 1600–1629 m. Abiejų Tautų Respublikos karą su Švedija ir per 1655–1660 m. Švedų tvaną Biržų pilis buvo svarbi Lietuvos tvirtovė. 1625 m. rugpjūčio 7 d. pilis buvo apgulta apie 8000 žmonių Švedijos kariuomenės, kuriai vadovavo pats Švedijos karalius Gustavas II Adolfas. Po antrojo šturmo rugsėjo 7 d. pilies įgula pasidavė, pilis buvo sugriauta. Švedai išsivežė 60 patrankų. Pagal 1627 m. sausio 19 d. sutartį pilis grąžinta Radviloms. 1637–1682 m. pilis buvo atstatinėta.
Pagal 1655 m. rugpjūčio 10 d. Radvilų ir švedų Rygos sutartį nebaigta rekonstruoti Biržų pilis vėl atiteko švedams. 1657 m. sausio 24 d. 190 žmonių švedų įgula pasidavė LDK lauko etmono Vincento Gosievskio vadovaujamai kariuomenei, kuri apgriovė pilį, sudegino miestą. 1659 m. rugpjūčio 20 d. pilį atsiėmė Boguslavo Radvilos dragūnai. 1659–1669 m. pagal architektas T. Krel-Spinovskio projektą pataisyti pylimai, užtvanka, pastatyti rūmai, kareivinės, arsenalas, vartų bokštas (inžinierius S. Arciševskis).
Per 1700–1721 m. Šiaurės karą, 1701 m. vasario 26 d. pilyje Abiejų Tautų Respublikos valdovas Saksonijos kurfiurstas Augustas II ir Rusijos caras Petras I pasirašė antišvedišką Biržų sutartį. 1704 m. rugsėjo 14 d. pilį vėl užėmė švedai, susprogdino rūmus ir kitus pastatus.
Pilis Rusijos sudėtyje
1811 m. Biržų pilis atiteko grafams Tiškevičiams. 1822 m. Rusijos imperijos imperatorius Aleksandras I įsakė saugoti pilies liekanas. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pilies kieme užveistas sodas. 1931 m. kieme pastatytas Jonušo Radvilos skulptūrinis biustas (skulptorius Juozas Zikaras). Išliko pylimų ir vandens griovių gynybinė sistema, 1955–1962 m. rūmų liekanos konservuotos.
1984 m. ir 1994 m. atstatytos rytinio bastiono parakinės, vartų pastato griuvėsiai. Išliko pylimų ir vandens griovių gynybinė sistema, 1955–1962 m. rūmų liekanos konservuotos. 1984 m. ir 1994 m. atstatytos rytinio bastiono parakinės, vartų pastato griuvėsiai.
Tyrinėjimai
Pilies teritoriją 1884 m. kasinėjęs Biržų dvaro savininkas M. Tiškevičius surado šovinių, auksinių ir sidabrinių statulėlių. Nuo 1930 m. su pertraukomis pilį tiria Paminklų restauravimo institutas, Biržų krašto muziejus „Sėla“. Ištirti sklypai prie rūmų fasadų, vartų pastatas, redutas, priešpilis, rūmų rūsiai, arsenalas, pilies teritorija šiaurės vakarų pusėje, pietų pusės parakinė (dab. atstatyta), dalis kareivinių. Atkasta pirmosios pilies rūmų, trečiosios pilies kareivinių, parakinių ir kitų statinių liekanų.
Manoma, kad renesansiniai pirmosios pilies rūmai, kaip ir dabartiniai, buvo dviaukščiai, su triaukščiais rizalitais galuose, dviaukšte arkine 54,5 m ilgio ir 18 m pločio galerija rytiniame fasade. Jų pietvakarinė išorinė siena buvo po vėliau supiltu pietvakarių pylimu, vidinė – prie dabartinių rūmų pietvakarių fasado, išorinė šiaurės rytų siena – po rūmais.
Rasta daug įvairių laikotarpių neglazūruotų ir polichrominių koklių, tarp jų su Liudvikos Karolinos Radvilaitės ir Kristupo Mikalojaus Radvilos Perkūno herbais, sviedinių, keramikos šukių, architektūrinių detalių iš smiltainio ir dolomito. 2009–2010 m. archeologė Roma Songailaitė atliko Biržų tvirtovės teritorijoje buvusio Arsenalo pastato teritorijos archeologinius tyrimus. Ištirtas visas 700 m² buvusio pastato plotas. Po tyrimų pradėtas atstatinėti Arsenalo pastatas, kurį numatoma baigti 2014 m.
