Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Elektrėnuose, netoli Elektrėnų marių šiaurinės pakrantės. Joje vykdomos ne tik religinės apeigos, bet ir rengiami atgailos vakarai, religinės muzikos koncertai.
Lokacija
Istorija
Elektrėnų parapija buvo įkurta tik 1989 m. Iki tol miesto tikintieji melstis vyko į kaimynines Vievio, Kietaviškių, Semeliškių parapijas. 1988 m. rudenį Elektrėnuose buvo surinkta apie 2 tūkstančius tikinčiųjų parašų prašymui leisti Elektrėnuose įkurti parapiją ir pastatyti bažnyčią. 1989 m. vasarą pirmuoju Elektrėnų klebonu paskirtas kunigas Jonas Sabaliauskas. Pirmosios Šv. Mišios auktos Elektrėnų valgyklos salėje, vėliau laikomos maldos patalpos įrengtos Komunalinių įmonių kombinato antro aukšto salėje.
1990 m. pradėtos Elektrėnų bažnyčios statybos. Pasirinktas architekto H. K. Šilgalio projektas (konstruktoriai: H. Karvelis, G. Chomičius, V. Zanevičius, A. Glagolevas). 1990 m. birželio 30 d. Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis pašventino būsimos bažnyčios kertinį akmenį. 1996 m. liepos 28 d. šventovė iškilmingai konsekruota, dalyvaujant apaštaliniam nuncijui Lietuvoje arkivyskupui Justo Mulor Garcia.
Netrukus po statybų, 1997 m. rudenį, vėtra nuvertė 2 dekoratyvinius bažnyčios pilonus. 2004 m. pilonai atstatyti.
Architektūra
Bažnyčia modernios architektūros. Jos eksterjerą juosia puslankiu išlenktas portalas, kurį sudaro stačiakampė arka su kryžiumi ir šeši vertikalūs sudvigubinti kiaurapjūviai kryžiai. Portalas vaizduoja septintą krikščionybės šimtmetį Lietuvoje. Bažnyčios interjeras perdengtas cilindriniu skliautu, kuris pereina stilizuotas trikampes liunetes, remiasi į neorderines kolonas, puskolones su laiptuotais kapiteliais. Apsidė ir šoninės koplyčios – laužytų formų tūriai, apšviesti natūralia, pro langus ir stoglangius sklindanti šviesa. Bažnyčios lubos dekoruotos stačiakampėmis dekoro plokštėmis.
Pastatas iš geometrinių tūrių, paįvairintas iškišomis, skydais, dengtas laužytos konfigūracijos stogu. Išskirtinis bažnyčios interjero bruožas – kompleksiškas vidinės erdvės sutvarkymas, architektūros ir dailės idėjinis-teologinis bei plastinis ryšys. Interjeras erdvinį erdviškumu, kurį sustiprina iš viršaus per cilindrą skliautą bei įspûdingus krintuojantus šviesą. Kad pasiektas erdvės dvasingumo, architektas į talką pasikvietę žiniomis menininkus. Ryškus religinis ir meninis akcentas – „Priskėlusio Kristaus“ bei „Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės“ skulptūros (aut. Stanislovas Kuzma). Ant abipus centrinės navos suprojektuotų banguotų balkonų sienelių netradiciškai įkomponuotos Kryžiaus kelio stotys, kurtos septynerius metus. Tai vienas reikšmingiausių Lietuvos šiuolaikinės sakralios dailės kūrinių, atliktų sgrafito ir freskos technika (aut. Nijolė Vilutytė). Pats architektas aktyviai kišosi į vidaus erdves sukûrimą: suprojektavo baldus, sakyklą, tabernakulį, sietynus.