Kairių Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos, bažnyčia – bažnyčia, stovinti Kairių miestelyje, Kairių ežero šiaurės rytų krante. Turi klasicizmo bruožų. Bažnyčia turi klasicizmo bruožų, stačiakampio plano, vienabokštė. Vidus 3 navų, atskirų pilioriais. Navas dengia cilindriniai skliautai. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Lokacija
Istorija
Po 1711 m. maro Kairių kapinėse pastatyta koplyčia. Popiežius Pijus VI 1792 m. sausio 3 d. bule Kairių koplyčiai paskelbė dvejus metinius atlaidus. Koplyčių susenus, apie 1836 m. valstiečiai, remiami M. Zubovo, kitoje vietoje pastatė naują akmenų mūro koplyčią. Bažnytiniai reikmenys atvežti iš uždaryto Bazilionų vienuolyno. 1904 m. išplėsta. Po Pirmojo pasaulinio karo vadinama bažnyčia. Jau 1919 m. pabaigoje du kartus apiplėšė bermontininkai. Iki 1927 m. įsteigta parapija.
Per Antrąjį pasaulį karą apgriauta, 1959 m. atstatyta. Kairių bažnyčia buvo atstatyta tremtinio klebono Vytauto Vinco Radzevičiaus (1922–2000) iniciatyva už tikinčiųjų suaukotas lėšas. Inventorius į Kairių bažnyčią buvo atvežtas iš Kelmės rajone uždarytos Palendrių bažnyčios. Bažnyčios atstatymo darbai baigti 1960 m.
Laikui bėgant supuvo medinės varpinės konstrukcijos, bokštui ėmė grėsti griūtis. Bažnyčios bokštas apie ketverius metus buvo užkonservuotas. Lėšų bokšto atstatymui gauta iš Europos Sąjungos fondų, o dar 20 procentų lėšų statybai surinko Kairių parapijos žmonės. 2011 m. naujasis bažnyčios bokštas tapo 5 metrais aukštesnis už senąjį. Varpinėje įrengta ir apžvalgos aikštelė, į kurią įlipę žmonės gali apžvelgti Kairių apylinkes. Atstatytoje varpinėje gaudžia senasis – dar 1789 m išlietas – varpas.
