Gedimino kapo kalnas arba Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete trečias papilys, vadinamas Gedimino kapo kalnu – kalnas, stūksantis Vilniaus centras, Kalnų parko teritorijoje, Vilniaus pilių kultūros rezervato archeologijos paminklas. Įrengtas atskiroje kalvoje Kalnų parko kalnų masyvo pietinėje dalyje, 700 m į pietryčius nuo pirmojo piliakalnio (Pilies kalno), 200 m...
Objekto svetainė Aušros vartai – statinys Vilniuje, Aušros Vartų gatvėje, vienas svarbiausių istorinių, kultūrinių ir religinių paminklų Vilniuje, pasaulietinio ir religinio turizmo objektas, istorijos ir architektūros paminklas. Tai vieninteliai išlikę Vilniaus gynybinės sienos vartai. Aušros vartuose esančioje Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčioje laikomas Šv. Mergelės Marijos paveikslas,...
Luokavos piliakalnis (arba Lokavos kalnas, Kerėžių piliakalnis) – piliakalnis Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Vėlaičių ir Kerėžių kaimų, Naujosios Akmenės kaimiškoji seniūnija, Lakavos miškas. Pasiekiamas keliu Ramučiai – Vegeriai per Vėlaičius. Kairėje prasidėjus miškui sukti į dešinę iškart už pirmojo kanalo einančiu lauko keliuku, važiuoti į rytus 1,35 km, miške...
Objekto Facebook puslpais Keičiantis politinėms santvarkoms, tuštėjant aplinkiniams kaimams, išliko 3,4 ha ploto Paragių sodyba. Dvaro čia būta nuo XIX a. pradžios, pastatus supo ūksmingas parkas. Jo šeimininkas Nikodemas Ivanauskas tapė paveikslus, lenkiškiems laikraščiams siuntinėjo prozos kūrinėlių, susirašinėjo su garsiomis to meto rašytojomis Eliza Ožeškova ir Marija Konopnicka, dukterims daug...
Rokantiškių pilis (pastatyta XII a.) Rokantiškėse, Pavilnių regioniniame parke stovėjusi pilis. Spėjama, kad Rokantiškių pilis – viena seniausių Lietuvoje. Iš metraščių, padavimų žinios, kad ją XII a. pastatė kunigaikštis Alšis. Paskutinis kunigaikščių Alšėniškių palikuonis, Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis užrašė Rokantiškių pilį karalienei Bonai Sforcai. XVI a. pirmoje pusėje pilis priklausė...
Nuo 1952 pramoniniu būdu eksploatuojamas klinties telkiny. Nuo 1977 perduotas tuometiniam Naujosios Akmenės gamybiniam kombinatui, nuo 1997 eksploatuoja AB „Kalcitas“. Paskirtas plotas 600 ha. Apskaičiuotų išteklių apie 150 mln. t, prognoziniai ištekliai – 90 mln. t; Telkinyje dominuoja permo sistemos viršutinio skyriaus klintis. Lokacijos Pagrindinė vieta Šalia naujojos akmenės taip...
Objekto svetainė Zoologijos sodas įsikūręs Dargaičių kaime, Šiaulių rajone. Esame didžiausias alpakų ūkis Lietuvoje, turintis daugiau nei 90 alpakų. Ūkyje gyvena kupranugariai, lamos, olandiški mini ožiukai, asiliukai, stručiai, avytės bei triušiai bei kiti gyvūnai. 2017 metais zoologijos sodas atidarytas. Jame lankytojai patogiai gali susipažinti su visais gyvūnais, švęsti vaikų gimtadienius...
Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Gargžduose, Minijos dešiniajame krante. Postmodernistinio stiliaus bažnyčia iškilo senosios vietoje 1990 m. Šalia stovi šventoriaus koplyčia ir XIX a. akmens mūro varpinė. Lokacija Istorija Bažnyčią apie 1535 m. pastatė Karalienė Bona. Gargždų seniūnais tapus Radviloms, kurie buvo reformacijos šalininkai, bažnyčia buvo uždaryta...
Objekto svetainė Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra – popiežiaus Jono Pauliaus II 1997 m. įsteigtos Šiaulių vyskupijos širdis. Po Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Kryžių Kalne, buvo įsteigta Šiaulių vyskupija ir Šiaulių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčiai buvo suteiktas Katedros titulas. Piligrimai aplankę Kryžių Kalną būtinai užsuka...
Klaipėdos pilis pirmą kartą minima 1252 m. liepos 29 d. dokumente, kuriame Livonijos ordino didysis magistras Eberhardas fon Zeinė ir Kuršo vyskupas Heinrichas sutaria dėl pilies statybos tarp Nemuno ir Dangės. Tais pačiais metais prie Dangės žiočių pastatyta medinė pilis. Vėliau daug kartų perstatyta, kol XIX a., praradusi savo strateginę...