Puziniškių dvaras – dvaras esantis Puziniškių kaime, Panevėžio rajone.
Lokacija
Istorija
Dvaro ištakos
Puziniškių dvaras įkurtas XIX a. viduryje, visa jo istorija glaudžiai susijusi su Petkevičių giminės gyvenimu. Rašytojos Gabrielės Petkevičaitės – Bitės senelis Felicijonas Petkevičius, dvarininko Bialozoro (Bialozaro) dvarų prievaizdas, pirko iš tų pačių dvarininkų 105 dešimtines krūmais apaugusios, apleistos žemės „gyvatyne” vadinamos. Apie Felicijoną Petkevičių duomenų labai nedaug teišlikę, žinoma tik, kad jis buvo vedęs Bialozarų baudžiauninkę Justiną Janulytę. G. Petkevičaitė – Bitė nurodo, jog šeima Puziniškyje apsigyveno 1835 m., tai patvirtina ir tas faktas, kad rašytojos tėvas Jonas Leonas Petkevičius gimė Rozalimo dvare 1828 m., o jo brolis Florijonas – 1838 m. Puziniškyje. Jis dar turėjo dvi seseris Karoliną ir Reginą. J. L. Petkevičius mokėsi Panevėžyje, Vilniaus gimnazijoje, vėliau Kijeve studijavo mediciną. 1855 m., baigęs mokslus apsigyveno Puziniškyje, 1860 m. vedė Malviną Chodakauskaitę, susilaukė 6 vaikų, Gabrielė buvo vyriausia.
1882 m. Kauno gubernijos žemvaldžių sąraše dvaro savininku įrašytas Jonas Petkevičius. Dvaro valdą tuo metu sudarė 92, 5 dešimtinės tinkamos, 7,5 – netinkamos žemės ir 11 dešimtinių miško.
Dvaras XX a.
Dabartiniai rūmai pastatyti 1901 m., pagal G. Petkevičaitės – Bitės brolio Jono projektą, 1926 m, senieji mediniai rūmai dar stovėjo. Apie juos Bitė rašė taip „Senasis „rūmas” mano gimimo laiku buvo šiaudais dengta žema troba ir nuo kitų paprastų valstiečių trobų skyrėsi, kad turėjo 3 kambarius, be virtuvės ir viralinės apačioje, ir dar kambariuką ant viršaus „salka” vadinamą”.
Be šio namo sodyboje dar buvo 2 kambarių medinis namas, nuomininko troba, daržinė, kūtė arkliams, daržinėlė, kūtė karvėms, vištidė, klėtis ir pirtis. Nors vaikai jau seniai įkalbinėjo tėvą pastatyti naujus rūmus, galutinai jis apsisprendė tik mirus sūnui Jonui (mirė 1893 m. nuo džiovos), kuris jau seniai buvo parengęs projektą. Namas turėjo būti kaip paminklas sūnui atminti. Statybai buvo panaudotos paties Jono Leono sodintos pušys.
Dvaro rūmai buvo dviejų aukštų. Pirmajame buvo kambarys tėvui ir bendrieji kambariai, antrajame – atskiri 4 butai. Rašytojos kambarys buvo antrajame aukšte, šalia valgomojo. Link rūmų vedė neaukšta gyvatvorė, veranda skendo alyvų krūmuose. 1905 m. Puziniškio dvare gyveno 22 žmonės. 1909 m. mirė daktaras Jonas Leonas Petkevičius. Jam mirus, pagal testamentą paveldėtoju turėjo tapti sūnus Leonas, bet 12 metų dvaro valdymas buvo pavestas G.Petkevičaitei – Bitei.
Dvaro savininkų ginčai ir tolesnė raida
Po pirmojo pasaulinio karo Puziniškis atiteko Leono sūnaus globėjams Maldučiams (Leonas Petkevičius buvo vedęs A. Smetonos giminaitę Chodokauskaitę. Jų sūnaus – irgi Leono – globėja po tėvų mirties tapo teta Cilė Chodokauskaitė – Maldutienė). Rašytojai teko ilgai bylinėtis dėl gimtinės. Jai buvo priteista dalis dvarelio.
1939 m. Maldutis pasiūlė pirkti stomatologei Emilijai Klibaitei – Čigienei pirkti Leono Petkevičiaus ūkį. Mat tuo metu Leonas Petkevičius studijavo mediciną ir jam reikėjo pinigų. Taip dalį Puziniškio įsigijo Petras ir Emilija Čigai. G.Petkevičaitė – Bitė Puziniškyje gyveno : 1861 – 1865, 1901- 1909, 1914 – 1919 ir 1925 – 1927 metais. Gyvendama Puziniškyje, G.Petkevičaitė – Bitė debiutavo kaip rašytoja. Puziniškis buvo tapęs Šiaurės Lietuvos kultūros centru.
Dvare lankydavosi J. Biliūnas, J. Jablonskis, P.Višinskis ir kiti žymūs to meto žmonės. Dvare kurį laiką gyveno Žemaitė. Sovietmečiu Puziniškis priklausė Pasvalio miškų ūkiui. 1980 m. jis perduotas Panevėžio miesto tiksliosios mechanikos gamyklai. 1994 m. gamyklos administracija Puziniškį perdavė Panevėžio rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriui. 1987 m. Puziniškyje buvo įrengta memorialinė ekspozicija Gabrielei Petkevičaitei – Bitei.
