Renavo dvaras – dvaras ir jį juosiantis parkas Mažeikių rajono Sedos seniūnijos Renavo kaime, ant Varduvos upės kranto. Vienas įdomiausių ir geriausiai išlikusių dvaro ansamblių Žemaitijoje. Dvaro miško parke ošia gamtos paminklai – storiausia Lietuvoje Renavo eglė, taip pat Daugiavaikė liepa.
Lokacija
Trumpa istorija
Dvaro ištakos
Rašytiniuose šaltiniuose apie Renavo dvarą užsimenama XVI a. Dvaro pastatas tada buvo medinis su šiaudiniu stogu. Spėjama, kad nedidelis mūrinis pastatas čia jau turėjo stovėti XVIII a. pabaigoje ar XIX a. pradžioje. Anksčiau šis dvaras buvo vadinamas Gaurų dvaru, o vėliau, kai XVII a. pabaigoje jo šeimininkais tapo suvokietėjusių prancūzų Renė (vok. Rönne) giminė, dvarui palaipsniui prigijo Renavo pavadinimas.
Dvare gyvenę svarbūs žmonės
1866 m. grafas Antanas Renė į dvarą priglaudžia gyventi žmonos draugę, našlę Viktoriją Narutavičienę ir jos vaikus Stanislovą bei Gabrielių – būsimuosius Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarą ir pirmąjį Lenkijos Respublikos Prezidentą. Tuo metu šiame dvare namų mokytoju dirbo Laurynas Ivinskis, kuris įskiepijo auklėtiniams pagarbą lietuvių kalbai ir paskatino domėtis žemaičių tautosaka. Narutavičiai Renave gyveno iki Antano Renė mirties
Dvaras Sovietų okupacijos metais
Grafo Marijaus Felikso Mielžinskio našlė Stanislava Sianoženska Melžinskienė ir jos duktė Marija Leontina Melžinskytė Janušova Zdiechovska buvo paskutinės Renavo valdų savininkės, nes 1940-aisiais dvaras buvo nacionalizuotas, jo archyvas iškeltas į Telšius, kur pirmomis Antrojo pasaulinio karo dienomis sudegė. Dėl šios priežasties Renavo dvaro istorijai pažinti yra labai mažai medžiagos.
Po II Pasaulinio karo Renavo dvaro sodyboje įsikūrė kolūkio kontora, sandėliai, biblioteka ir kultūros namai, oficina pertvarkyta į atskirus nedidelius butukus ir apgyvendinti žmonės. Ūkiniai pastatai taip pat padalinti čia įsikūrusiems gyventojams.
Pirmąkart Renavo rūmai buvo baigti restauruoti 1985 metais ir naudojami kaip kolūkio kultūros namai, biblioteka ir pan. O 1996 m. įrengta muziejinė ekspozicija ir rūmai atverti lankytojams kaip Mažeikių muziejaus filialas. Atnaujintuose Renavo dvaro rūmuose veikė ilgalaikė reprezentacinio XIX a. Lietuvos dvarų interjero ekspozicija, įkurta Lietuvos Dailės muziejaus.
Dvaras nepriklausomoje Lietuvoje
2010 m. Mažeikių rajono savivaldybės administracija, siekdama pagerinti dvaro įvaizdį bei padidinti turistinį potencialą, parengė ir įgyvendino projektą „Renavo dvaro sodybos rūmų pritaikymas viešojo turizmo reikmėms“. 2012 m. vėl restauruotas dvaro rūmų fasadas bei vidaus patalpos, dalis rūmų patalpų pritaikyta viešojo maitinimo paslaugoms, kitos patalpos skirtos kultūrinio turizmo paslaugoms teikti. Projektas finansuotas ES Sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Mažeikių rajono savivaldybės lėšomis.
2012 – 2013 m. restauruoti du dvaro ūkinio kiemo pastatai – sandėlys (lobinas), pritaikant visus dvaro pastatus apšildančiai katilinei, ir svirnas, pritaikant konferencijų, seminarų, edukacijų ir parodų organizavimui.
Nuo 2014 m. Renavo dvaras atskirtas nuo Mažeikių muziejaus, įkurta savarankiška Biudžetinė įstaiga – Mažeikių rajono Renavo dvaro sodyba.
Nuotrauka Publiclt
