Šatrija – piliakalnis Žemaitijoje, Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Pašatrijos kaimo, Luokės seniūnija. Piliakalnio viršūnė pakilusi 228,7 m virš jūros lygio, o santykinis aukštis ~50 m. Šatrija — viena iš gražiausių Žemaitijos kalvų, apylinkėse įsteigtas Šatrijos kraštovaizdžio draustinis. Šatrijos kalvą savo kūryboje mini nemažai žymių Lietuvos menininkų: Eduardas Mieželaitis, Antanas Žmuidzinavičius, Maironis, Kazys Bradūnas, Čiurlionis. Marija Pečkauskaitė pasirinko Šatrijos Raganos slapyvardį.
Lokacija
Daugiau informacijos
Legendos
Pasakojama, kad nuo seno ant kalvos rinkosi visos Žemaitijos raganos. Kažkada jos apipylė žemėmis kalno vietoje stovėjusią bažnyčią ir atsirado piliakalnis. Bažnyčiai ėmus pūti, kalno viršus įlinko. Žmonės kalba, kad kažkada per kalvotą Žemaitiją ėjęs milžinas prisipylė pilnas kišenes žemių. Pavargęs prigulė pailsėti ir užmigo. Kur buvusios kur nebuvusios čia pat atlėkė pelės, kurios pragraužė kišenes ieškodamos skanėstų. Prabudęs milžinas įsiuto ir sušuko: „Ak jūs nenaudėlės, kaip duosiu su šatra!“. Pelės kaipmat išsilakstė, ir taip prigijo Šatrijos pavadinimas.
Kasinėjimai
1835 m. piliakalnyje vyko kasinėjimai. Pagal archeologinius radinius jis datuojamas I tūkstantmečio antra puse – II tūkstmečio pradžia. Kalvoje rasti archeologiniai radiniai: degintiniai kapai, laidojimo urnos, ašariniai puodeliai, dubeniuoti akmenys, gintaro ir stiklo papuošalai, akmeniniai kirvukai. Kalvos viršuje XIV a. stovėjusi medinė pilis, o pašlaitėje žmonių gyventa dar nuo II a. pr. m. e. Čia galėjo būti vienas svarbiausių pagonių tikėjimo centrų, sunaikintų įvedus krikščionybę. Viduramžiais buvo net mėginta pervadinti kalvą šv. Juozapoto kalnu, bet šis pavadinimas neprigijo.
Regionas
Arti Šatrijos Kalno esančio Raudonkalnio viršūnėje sergėjama Šatrijos amžinoji ugnis. Kiekvieną parą nuo 2017 metų savanoriai ugnume (ugnies name) sergėja ugnį ir prižiūri, jog ji neužgestų. Amžinosios ugnies sergėjimas yra atkurta tradicija, kuri kadaise buvo praktikuojama baltų žemėse iki krikščionybės įsitvirtinimo. Kasmet, trečiąjį liepos šeštadienį senojo protėvių tikėjimo tęsėjai susirenka ant Šatrijos švęsti Gabijos šventės.